Konferencijos

Pasaulio ekonomikos forumo Globalių iššūkių tyrimų grupė, vadovaujama Thierry Malleret, išnagrinėjo ilgalaikį ir trumpalaikį globalių iššūkių poveikį verslui ir visuomenei. Thierry Malleret turi didelę patirtį investicinės bankininkystės srityje ir trejus metus buvo Prancūzijos ministro pirmininko patarėjas.

Geopolitiniai, socialiniai ir aplinkosauginiai iššūkiai ir jų keliamos rizikos daro nepaprastai didelį poveikį  ekonomikos  vystymuisi,  o tuo pačiu - finansų rinkoms. „Gyvename susijusiame pasaulyje, kuriame įvairių sričių keliami iššūkiai ir rizikos yra labai „susipynę", t.y.,  jie susijungia ir sukuria daugybę įvykių,  kurių  poveikį sunku numatyti ir tinkamai įvertinti", - teigia Thierry Malleret. Konferencijos metu Thierry Malleret išsakys savo nuomonę,  kaip reikėtų įvertinti globalaus pasaulio keliamus pavojus,  kaip su jais elgtis, kad būtų užtikrinta  verslo sėkmė.

Truman Packard  savo pranešime pristatys ekonominės geografijos argumentus, svarbius regioninei integracijai,  įvertins Baltijos jūros regiono, kaip Europos Sąjungos  vartų į Rytus, svarbą.

Pasaulio banko atlikta studija nagrinėja, kokią įtaką tolesniam ekonominiam  vystymuisi turės šie  trys kriterijai:  tankumas (Tokijas, turintis 35 milijonus gyventojų - ketvirtį Japonijos populiacijos - užima tik 4 procentus jos ploto), atstumas (Mažėjantys atstumai leidžia verslui ir darbuotojams lengviau ieškoti geresnių verslo galimybių. Šio motyvo vedami 8 milijonai amerikiečių kasmet pakeičia savo gyvenamą valstiją), mažėjantys apribojimai  (Europos valstybės dėl augančios ekonominės integracijos ir  vis mažėjančių apribojimų prekybai, gamybai visame regione daugiau nei trečdalį bendrojo vidaus produkto sukuria prekiaudamos su kaimynėmis).

Miestas - tai ne vien fizinė struktūra. Greta fizinio ir materialaus miesto „kūno" visuomet yra miesto „tęsiniai". Kinas nuo seno  yra įsitvirtinęs kaip vienas iš tokių „tęsinių". Kinas yra šiuolaikinė urbanistinė mitologijos forma, o kino peržiūra - šiuolaikinio pasaulio urbanistinis ritualas. Kino filosofas Nerijus Milerius pranešime leis pažvelgti, kaip kinematografiniuose ritualuose papildomas ir keičiamas miestiečio suvokimas apie savo miestą.

Kasdien apie 1,2 mlrd. žmonių pasaulyje susisiekia vieni su kitais naudodamiesi „Nokia" mobiliaisiais įrenginiais - mobiliaisiais telefonais, pažangiais išmaniaisiais įrenginiais ar aukštos klasės mobiliaisiais kompiuteriais.

 "Pastarųjų metų pokyčiai formuoja naujas taisykles ir keičia rinkos dalyvių taikomus verslo modelius", - sako Klas Ström, vieno iš pagrindinių rinkos žaidėjų - „Nokia" kompanijos - atstovas. Konferencijoje K. Ström kalbės apie inovatyvius verslo sprendimus, technologijų iššūkius ir gyvenimo būdo pokyčius - kaip mes bendrausime po 5 ir daugiau metų, kokius laisvalaikio, gyvenimo būdo, darbo, stiliaus poreikius padės išpildyti mobilūs sprendimai. Taip pat apie tai, kas nutinka, kai prarandamas šeštasis verslo pojūtis.

Deimantai - tai žemės gelmių tobulybės išraiška, kiečiausia medžiaga ir solidus verslas. Labai geros kokybės deimantas reiškia gerą investiciją. Tačiau gerų deimantų reta, kaip reta ir gerų investicijų. Mokslininkas pastebi, kad pastaruoju metu nemaža dalis deimantų, esančių prekyboje, yra nenatūralūs - paveikti įvairiais metodais, perkristalizuoti, apdoroti lazeriais, užpildyti įtrūkimai ir tuštumos stiklu. Tokie deimantai yra menkaverčiai ir tesudaro tik dešimtadalį vertės, lyginant su natūraliais. Priklausomai nuo kokybės charakteristikų, vieno karato deimanto didmenos vertė svyruoja nuo 500 iki 30 000 USD. Žinoma atvejų, kai deimantas, mažesnis nei 1 karato, aukcione parduotas už 1 000 000 USD.

A.Kleišmantas sako, kad susigyvenus su deimantais, ne tik žinios, bet ir intuicija yra galingas ginklas, siekiant  atskirti tikrą nuo dirbtinio. Natūralūs deimantai visada buvo ir bus emocinė ir materiali vertybė.

„Manau, kad smegenų veiklos pažinimo procesas begalinis" - sako jau tris dešimtmečius į smegenis ir jų veiklą besigilinantis neurobiologas Osvaldas Rukšėnas. Naujausios šiuo metu tyrimuose naudojamos technologijos leidžia naujai pažvelgti į smegenyse vykstančius procesus, o tai ne tik gilina fundamentalias žinias, bet ir turi taikomąjį aspektą - padeda sėkmingiau ir efektyviau gydyti įvairias ligas.

Konferencijoje profesorius mums padės pažvelgti giliau ten, kur vyksta esminiai procesai: kur ugdoma atmintis, žaidžia emocijos, kaupiama patirtis ir, gal būt, slypi šeštasis pojūtis.

Pasauliui atsigaunant po finansinės krizės, verslas  turi prisitaikyti prie naujos ekonominės realybės ir kitokios investicinės aplinkos.  Kaip investuoti lėtai kylančiame pasaulyje, kur daug netikrumo dėl tolesnio ekonomikos atsigavimo?   Kim Pessala konferencijoje įvertins, ko galima tikėtis  iš pasaulinių rinkų netolimoje ateityje.

Pirmo Lietuvoje lazerio „tėvas", keturių valstybinių mokslo premijų laureatas, vizituojantis Glazgo universiteto profesorius J.Vaitkus daugiau nei keturis dešimtmečius paskyrė fizikai ir jos tiesoms atrasti. Pastaruosius dvylika metų mokslininko darbai susieti su didžiausio pasaulyje šių amžių mokslinio eksperimento - didžiojo dalelių greitintuvo projektu. Šveicarijoje 100 m po žeme gylyje sumontuotame 27 km įrenginyje  susidūrus milžinišku greičiu lekiantiems protonams pasiekiama pasakiško dydžio energija. Prof. Vaitkaus teigimu, šis projektas turi padėti patikrinti esmines žinias ir teoriją apie Visatą. Projekto metu turi būti išsiaiškinta, kodėl kūnai turi masę, kur dingo antimedžiaga, kokia medžiaga sudarė pasaulį jo Didžiojo sprogimo pradžioje, kodėl galaktikos yra sunkesnės negu jose esančios žvaigždės ir dujų telkiniai ir t.t. Mokslininkų teigimu, šio tyrimo rezultatai gali pakeisti mūsų požiūrį ir žinias apie Visatos sandarą. Lietuvos mokslininkai dalyvauja projektuose, kurie paspartins šio eksperimento eigą, o taip pat pradeda jungtis į šio eksperimento duomenų valdymą.

Naujos žinios yra brangios: teigiama, kad šis projektas pagal lėšas prilygsta žmogaus nusiuntimui į Mėnulį (kosminių skrydžių programai Apollo), tačiau dėka CERN'e vykdytų mikropasaulio tyrimų žmonija turi internetą.

Modernus maitinimo verslas yra didžiulė industrija,  - sako D.Boome. Konferencijoje jis pasidalins įžvalgomis, kaip verslo vadybos metodai pakeitė standartinę virtuvę, biudžetavimo principus ir komandinį darbą, kaip reikia sugebėti įžvelgti ir pajausti rinkos norus ir poreikius ir šia informacija tinkamai pasinaudoti.

Kazio Varnelio pranešime išgirsime apie vykstančią miestų revoliuciją - ekonominę, technologinę, demografinę ir kultūrinę, bei miestų revoliucijos įtaką urbanistiniam vystymuisi. K. Varnelis kalbės apie augančius kompleksinių miesto projektų kaštus, finansinę krizę ir didėjantį informacinių technologijų vaidmenį miesto kontekste.

Kaip yra motyvuojami sportininkai, kad pasiektų aukštų rezultatų, ko galima iš jų pasimokyti ir pritaikyti versle, norint dirbti efektyviau? Andrew Symms savo pranešime apžvelgs, kaip veikia verslo organizacijos, kokius trūkumus ir privalumus turi jų organizacinė struktūra, kokiomis priemonėmis motyvuojami darbuotojai. Jis pasidalins savo patirtimi, dirbant Sidnėjaus Olimpinėse žaidynėse, taip pat pateiks daug įkvepiančių pavyzdžių iš Didžiosios Britanijos, Azijos ir Australijos įmonių veiklos.

Šiais metais „Lūžio taškas“ vedamas šeštojo jausmo išbando naują pasaulyje populiarų formatą – trumpus dešimties minučių ilgio pranešimus. Sesija įdomi ne tik savo formatu, tačiau ir problematika. Idėjų sesijoje savo projektus pristatys dar ne profesoriai, tačiau idėjų kupini jauni mokslu, verslu ir menais gyvenantys žmonės.

Web 2.0 komunikacija: nuo memo iki audros lentynose
Linas Šivis, Megalogika ir Sveiko vaiko institutas direktorius

Kosmetikos ir maisto produktų chematizacija kelia rūpestį mokslininkams, gydytojams, valstybinėms institucijoms. Sveikasvaikas.lt ir SkinLikes.org - tarpininkai, išverčiantys mokslininkų terminologiją į paprastai suprantamus pranešimus. Ar virtualioje erdvėje užgimęs judėjimas gali keisti procesus realiame pasaulyje?

Naujas žvilgsnis į ekologines Baltijos jūros problemas
Diana Vaičiūtė, Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto doktorantė

Viena iš pagrindinių ekologinių Baltijos jūros problemų – ekosistemos kitimas. Pranešime išgirsime Baltijos jūros ateities ekologinius scenarijus - kokią įtaką šaliai, verslui, kurortams ir paprastam žmogui turi Baltijos jūros ekosistemos kismo reiškinys? Jauna mokslininkė Diana Vaičiūtė pristatys kaip toli Lietuvoje pažengęs jūrinis mokslas bei apžvelgs Baltijos jūros problemas panaudodama dirbtinių žemės palydovų informaciją.  

Tim Jackson specializuojasi mados tendencijų prognozavime, mados vadyboje ir strategijose. Tendencijų prognozuotojas konferencijoje papasakos apie mados tendencijų ir virusų gimimą bei žaibišką jų sklaidą. Kaip produktai tampa neįtikėtinai populiarūs: ar tai sėkmė, šeštasis jausmas, o gal tik nepriekaištinga rinkodara? Pranešime Londono mados mokyklos lektorius leis pažvelgti į mados industrijos bei prabangos prekių užkulisius.

Mus supantys informacijos srautai kiekvieną dieną stiprėja, milžiniški jos kiekiai kaupiami internete, nepaprastu greičiu plečiasi socialiniai tinklai ir jų įtaka žmogui. Keičiasi bei tobulėja ir informacinių technologijų pritaikymo būdai. Pavyzdžiui, verslas jau gali nebekurti nuosavos IT infrastruktūros ar nebeturėti programinės įrangos, o naudotis ja kaip paslauga, ir tai daryti, kiek nori, kada nori bei iš bet kurios pasaulio vietos.

Tačiau tam, kad nepasiklystume modernioje ir besikeičiančioje informacinėje erdvėje, mums reikia turėti specialų kompasą, t.y. žinias, kurias taikant ši sritis verslui duotų kuo daugiau naudos. Todėl pateiksime analogijas ir pavyzdžius, kurie padės geriau suprasti naujausias informacijos valdymo tendencijas, aptarsime praktinius veiksmus, kuriuos galėtų atlikti įmonės, stiprindamos savo informacinius gebėjimus.

Kiekvieną mūsų poelgį ar pasirinkimą nulemia motyvai, ir jų visuomet yra daug. Dėl to priimant sprendimus mumyse vyksta motyvų kova. Deja, dauguma motyvų yra nesąmoningi, todėl nei jų suvokti, nei kontroliuoti mes nesugebame. Šios motyvų kovos rezultatai daro įtaką ir mūsų gyvenimui, ir mūsų verslui, ir neretai stebimam nesugebėjimui atskirti vieną nuo kito. Pranešime bus aptariamos priemonės ir galimybės pagelbėti sau pačiam įsisąmoninti motyvus ar bent jau suvokti vykstančią mūsų viduje jų kovą ir ieškoti adekvačių išeičių.

Inovacijos energetikos sektoriuje.

Kariškio karjerą pradėjęs Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje prieš 19 metų, Zenkevičius šiandien yra vienas iš septynių  Lietuvos kariuomenės generolų. Prieš penkerius metus Lietuva pirmą kartą ėmėsi vadovaujančio vaidmens tarptautinėje taikos palaikymo misijoje. Afganistane, Goro provincijoje įkurti bazę, pradėti veiklą buvo patikėta G.Zenkevičiui.  Tą procesą generolas prilygina įmonės atidarymui Mėnulyje: „Bazę rengėme 2,3 kilometrų aukštyje, temperatūra per parą svyruodavo nuo 40 karščio iki vos 6 laipsnių. Iki artimiausių miestų ir parduotuvių važiuoti reikia 45 val. Kalbos nemokame, atsargų 67 vyrams praktiškai neturime, O aplinka, kaip galima įsivaizduoti, nėra ypatingai draugiška". Konferencijoje generolas Zenkevičius pasidalins asmenine patirtimi, apie planavimo ir šeštojo jausmo svarbą kritinėse situacijoje, karo zonoje. Taip pat išgirsime generolo versiją, kodėl ne kiekvienas karys tampa generolu.